kebėžinti — kebė̃žinti ( yti Skr), ina, ino intr. negreit eiti, vilktis, kėblinti: Kebė̃žini, pats nežinodamas kur Ilg. Tai kebėža senis, ir jis kebė̃žina į miestą! Skr. Kas ten toks kebė̃žina tiesiog pas mus? Šmk. Vėl tas šuo kebė̃žina į kambarį – vyk lauk! … Dictionary of the Lithuanian Language
kerėplinti — kerė̃plinti ( yti Skr), ina, ino tr. dėti, krauti ką netvarkingai, rioglinti: Kam tuos rakandus čia kerė̃plini? Skr. | refl.: Jau kerė̃plinas už stalo kebėža tas Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
kėblinti — kė̃blinti ( yti), ina, ino intr. 1. Š, Kos45, BŽ42, K.Būg, Gmž, Kv, Slnt eiti, važiuoti, joti palengva ar negražiai, vilktis, keverzoti: Senis sustyręs kė̃blina išžargomis kojomis vos gyvas J. Su liodinge, su sunkiu vežimu kė̃blina brolis J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
rebėga — scom. (1) šnek. 1. griozdiškas daiktas: Sulipino tokį rebėgą tą pečių Skr. Ta kėdė tikra rebėga Jrb. 2. Snt, Gl nerangus žmogus, kebėža, kerėpla: Tas vaikas užaugs tikras rebėga Grš. Tie mūs vyrai kai rebėgos – nei pašoka, nei pabėga! Lkš … Dictionary of the Lithuanian Language